Kaip „nužudyti“ naują boilerį?

Apsauginis vožtuvas

Penktadienį sulaukėme skambučio iš savo kliento, kuris skundėsi, kad iš jo naujo, tik kovo pradžioje nupirkto, Dražice boilerio laša vanduo. Toks nusiskundimas pasirodė mums keistokas – Dražice tikrai aukštos kokybės vandens šildytuvai ir toks defektas mažai tikėtinas, todėl pradėjome aiškintis situaciją. Kliento papasakota istorija mus labai nuliūdino ir nustebino. Nusprendžiau pasidalinti ją su Jumis, tikiuosi tai padės „išgelbėti gyvybę“ Jūsų naudojamam vandens šildytuvui. Suprantu, kad iš kitų klaidų mokosi tik genijai – pats irgi dažnai klystu, bet tikiuosi mano papasakota istorija bent privers susimastyti prieš savarankiškai „šalinant gedimą“.

Į kliento skundą dėl boilerio apačioje besikaupiančių vandens lašų atsakėm, kad tikriausiai vanduo bėga pro flanšo tarpinę. Rekomendavome klientui nieko nedaryti ir tiesiog kreiptis į garantinį servisą. Serviso atstovas atvykęs pas klientą patemptų flanšo varžtus ir problema būtų pašalinta. Blogiausiu atveju servisas pakeistų trapinę, bet tai mažai tikėtina.

Į tokią mūsų rekomendaciją klientas atsakė, kad deja jau savarankiškai paveržė tarpinės varžtus ir vanduo pradėjo lašėti dar stipriau pro vieną iš tarpinės varžtų. Informavome klientą, kad pernelyg stipriai suspaudus tarpinę galimi įplėšimai, nesandarumai ir vandens pratekėjimas. Kol diskutavome apie susiklosčiusią situaciją ir garantijos galiojimą tokiu atveju, paklausėme kliento, ar vanduo nelaša iš apsauginio vožtuvo, tiekiamo vandens šildytuvo komplekte? Kliento papasakota istorija aš norėčiau pasidalinti su Jumis.

Pasirodo, sumontavus vandens šildytuvą, po kurio laiko kaistant boileriui iš apsauginio vožtuvo pradėdavo lašėti vanduo. Klientas nusprendė, kad vožtuvas yra brokuotas ir pakeitė jį nauju. Bet pakeitė jį ne apsauginiu vožtuvu, o tiesiog atbuliniu vožtuvu. Primenu, kad apsauginis vožtuvas atlieka dvi funkcijas – veikia kaip atbulinis vožtuvas, t.y. neleidžia šildymo metu išsiplėtusiam karštam vandeniui patekti į šalto vandens tiekimo sistemą, ir svarbiausia, apsaugo boilerį nuo pernelyg aukšto slėgio. Dražice atveju boilerio perteklinio slėgio apsauga suveikia prie 6 bar, Ariston skirti apsauginiai vožtuvai suveikia prie 8 bar. 

Toliau prasidėjo „įdomus“ dalykai. Surinkus sistemą be apsauginio vožtuvo, vandens šildytuvui kaistant pasigirdo traškėjimas ir boilerio apačioje pro flanšo tarpinę pradėjo bėgti vanduo. Klientas atjungė sistemą, nuleido vandenį ir atsuko boilerio flanšą. Pasak kliento, bako viduje esanti emalė nubyrėjo nuo bako senelių. Išvalius baką ir surinkus boilerį, vėl įjungus į tinklą – vanduo vis bėgdavo pro boilerio flanšo tarpinę. To pasiekoje klientas mums ir paskambino. Deja teko nuliūdinti žmogų ir konstatuoti faktą, kad tokiu atveju garantija nebegalioja – pajunginėti vandens šildytuvą be apsauginio vožtuvo griežtai draudžiama.

Į klausimą „Kodėl nusprendėte, kad apsauginio vožtuvo nebereikia???“, atsakymai buvo tokie:

1. Nuspendžiau kad apsauginis vožtuvas brokuotas ir pakeičiau jį atbulinių vožtuvų. Bus patikimiau – tikrai nelašės, nes nubėgimo angos tiesiog nebėra.
2. Prie namo vandens įvado stovi manometras, jis rodo iš miesto ateinančio vandentiekio slėgį vos 3-4 bar. Boileris gali veikti iki 6 bar.
3. Anksčiau buvo pajungtas Regent vandens šildytuvas ir tokių problemų nebuvo.

Mūsų atsakymai į tokius argumentus:

1. Jei įtariate, kad boilerio apsauginis vožtuvas brokuotas pakeiskite jį naujų vožtuvų, bet būtinai apsauginiu ir būtinai įsitikinkite, kad slėgio riba nėra aukštesnė nei originalaus apsauginio vožtuvo. T.y. vietoj 8 bar apsauginio vožtuvo galite montuoti 6 bar apsauginį vožtuvą, bet ne atvirkščiai. Kitų atveju galite tiesiog nepataisomai sugadinti vandens šildytuvą.
2. Jei esate pajungti prie miesto vandentiekio ir manometras rodo įvado slėgi 3-4 bar, tai dar nereiškia, kad tam tikru momentu slėgis negali trumpam laikui šoktelti iki 5-6 bar (pvz. naktį, sistemos hidraulinių bandymų metu, staigiai sumažėjus vandens suvartojimui ir t.t.)
   Tuo labiau, naudojant atbulinį vožtuvą, kaip mūsų kliento atveju, staigiai pakilus slėgiui, vandens slėgis kyla ir vandens šildytuvo viduje, bet sistemos slėgiui nukritus, slėgis boilerio viduje lieka aukščiausiame taške dėl atbulinio vožtuvo.
3. Regent vandens šildytuvų brendas priklauso MTS grupei. MTS grupė Lietuvoje labiau žinoma tokiomis vandens šildytuvų markėmis, kaip Ariston ir Simat. Visų MTS grupės gaminamų vandens šildytuvų galimas maksimalus darbinis slėgis yra 8 bar.
   T.y. mūsų kliento konkrečiu atveju šitas ribinis 2 bar skirtumas ir padarė savo juodąjį darbą. Be abejo, esant normaliam 3-4 bar vandens tiekimo sistemos slėgiui, tokios problemos neįvyktų. Bet būtent papildomai apsaugai boileriai ir yra komplektuojami apsauginiais vožtuvais. Ir šitos būtinos apsaugos priemonės ignoruoti negalima.

Pabaigai norėčiau apibendrinti ir pasiūlyti bendras rekomendacijas, tais atvejais, kai pradeda lašėti boilerio apsauginis vožtuvas:

• Įsitikinkite, kad vandens tiekimo sistemos slėgis neviršija maksimaliai leistino. Nepamirškite, kad esant slėgiui 5 bar, boilerio pašildymo metu vanduo išsiplečia ir slėgis kyla – gali pasiekti maksimalią 6 bar reikšmę, suveiks apsauga ir apsauginis vožtuvas pradės lašėti.
• Jei slėgis sistemoje normalus, gali būti kad vožtuvas blogai veikia – laikui bėgant jis galėjo apkalkėti ir pan. Pakeiskite jį nauju apsauginiu vožtuvu (skirtu tokiam pat slėgiui).
• Jei vis dėl to apsauginis vožtuvas suveikia kaistant vandens šildytuvui, reiškia slėgis sistemoje yra prie maksimalios ribos. Taip pat toks reiškinys pasitaiko esant didesnės talpos boileriams (nuo 150 litrų ir daugiau) - tokių boilerių išsiplėtusio vandens kiekis didesnis. Tokiais atvejais rekomenduojama subalansuoti sistemos slėgi redukcinio vožtuvo pagalba ir sumontuoti nedidelės talpos išsiplėtimo indą tarp boilerio ir apsauginio vožtuvo.

Svarbiausia! Neskubėkite imtis savarankiško remonto, jei tiksliai nežinote kaip reiktų pasielgti ar abejojate. Visada galite susisiekti su mumis – mūsų konsultacijos yra nemokamos. Jei mūsų kompetencijos nepakanka, susisieksime su mūsų partneriais ir surasime tinkamą techninį sprendimą Jūsų individualiam atvejui. Ypatingai svarbu „neprisidirbti“ ir nesugadinti garantinio prietaiso.

Vandens šildytuvo kaitinimo elementų diagnostika

Boilerio kaitinimo elementų patikrinimo metodika pateikta video žemiau (anglų kalba). Praverčia, kai vandens šildytuvas nustoja šildyti vandenį ir reikia surasti gedimą. Pateiktame video parodytas boileris su dvejais TENais, kurio diagnostika yra sudėtingesnė, nei įprasto šildytuvo su vienu kaitinimo elementu.

Daugiau apie vandens šildytuvo gedimų diagnostiką rekomenduoju paskaityti mūsų puslapyje:
http://www.van2o.lt/naujienos/sugedo-boileris-kaip-nustatyti-gedima-ir-ji-pasalinti.html

Vandens šildytuvo montavimas po kriaukle

Geras video, detaliai parodantis, kaip reiktų montuoti vandens šildytuvą. Žinoma UK sistema su 2 atskirais čiaupais nėra Lietuvai priimtinas variantas, bet patys montavimo principai parodyti gerai. Tiesa sakant iki šiol dar neteko Lietuvoje sutikti nevieno taip kruopščiai sumontuoto mažos talpos vandens šildytuvo per visą savo darbo praktiką šitoje sferoje.

Vandens šildytuvų montavimas ir pajungimas

Ką reiktų pasitikrinti, prieš montuojant vandens šildytuvą

Montuojant vandens šildytuvą Jums reikės pilnai uždaryti vandens padavimą. Tam ant vandens įvado vamzdžio montuojamas čiaupas, leidžiantis pilnai sustabdyti vandens tiekimą.

Rekomenduojama vandens šildytuvus pajungti tiesiai prie elektros įvado, todėl būtų gerai turėti priėjimą prie elektros skydelio.

Jei planuojate montuoti momentinį vandens šildytuvą, būtinai atkreipkite dėmesį į vandens šildytuvo el. galingumą - kartais jis siekia iki 30-35 kW ir stipriai apkrauna elektros tinklą. Ar tokį galingumą gali užtikrinti Jūsų el. įvadas? Nepamirškite apie rezervą apšvietimui ir kitiems el. įrengimams.

Vandens šildytuvo pakabinimas ant sienos / pastatymas

Vandens šildytuvai pagal montavimo būdą skirstomi į pakabinamus ir pastatomus. Pasirinkus pakabinamą boilerį reikia atkreipti dėmesį į šildytuvo svorį. PVZ., tuščias 200 litrų vandens šildytuvas sveria apie 70-100 kg, jis talpina 200 litrų vandens - t.y. siena tūrį būti pakankamai tvirta, kad patikimai atlaikytu 300 kg krūvį. Dėl šitos priežasties pasirenkant didelės talpos šildytuvą (virš 200 litrų) patariame rinktis pastatomą boilerio modelį, kurį galima tiesiog  pastatyti ant lygaus paviršiaus.

Ant gipso-kartono  sienų rekomenduojama kabinti šildytuvus, kurių talpa ne viršija 30 litrų. 30 litrų boilerius prie gipso-kartono sienos patartina pritvirtinti ilgomis smeigėmis, praduriančiomis sieną, taip sutvirtinant visą konstrukciją iš abiejų pusių.Kabinant vandens šildytuvą reikia atsižvelgti į sienos konstrukciją ir medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Pasirenkant laikiklius rekomenduojama užtikrinti atsparumą dvigubam krūviui. Kadangi vandens šildytuvo gamintojas negali numatyti prietaiso montavimo aplinkybių, boileriai nėra komplektuojami jokiais tvirtinimo elementais.

Prie medines sienos vandens šildytuvą galima pritvirtinti su paprasčiausiais savisriegiais kabliais. Svarbu, kad jie būtų pakankamai stori ir atlaikytų boilerio (su vandeniu) svorį.

Betono sienoms geriausia naudoti inkarinius tvirtinimus. Plitų ir blokelių sienoms geriausiai tinka galingi kaiščiai su kabliais.

Vandens šildytuvo pajungimas prie elektros tinklo

Vandens šildytuvą, kaip ir bet kurį prietaisą, turinti tiesioginį kontaktą su vandeniu, rekomenduojama jungti į elektros tinklą per automatą su srovės nuotėkio rele. Tokiu atveju bus užtikrinta papildoma apsauga, nutekėjus vandeniui. Vėl gi, tai ne visada nereiškia, kad Jums teks tempti atskirą kabelį nuo el. įvado šildytuvui. Galimą tiesiog pajungti boilerį prie elektros kontūro, kuris jau turi tokią apsaugą - paprastai prie jo pajungiamos skelbimo mašinos, šaldytuvai, visos rozetės vonios kambaryje ir pan.  Kadangi gamintojas negali numatyti kabelio ilgio, kuriuo vartotojui reikės pajungiant šildytuvą prie elektros tinklo, dauguma boilerių nėra komplektuojami elektros laidu. Laidu pasirūpina pats vartotojas ir pajungia jį tiesiogiai prie vandens šildytuvo elektros gnybtų - procedūra yra nesudėtinga ir detaliai aprašyta boilerio vartotojo instrukcijoje.

Vandens šildytuvo pajungimas prie vandens tiekimo sistemos

Montuojant boilerį, į šalto vandens tiekimo sistemą yra įpjaunamas trišakis - pro jį vanduo tiekiamas tiesiai į šalto vandens sistemą ir atšakojamas į boilerį. van2o.lt rekomenduoja prie boilerio šalto vandens įvado prisukti trišakį su čiaupu - jis labai pravers prireikus nuleisti vandeniui iš boilerio (pvz. boilerio pravalymui / profilaktikai). Toliau prisukamas apsauginis vožtuvas (dažniausiai įeina į standartinę komplektaciją), kuris atlieka 2 funkcijas - (a) slėgiui sistemoje pakilus virš ~6-8 bar nuleidžia vandenį ir taip apsaugo boilerį; (b) veikia kaip atbulinis vožtuvas ir neleidžia karštam vandeniui išsiplėtus boilerio viduje patekti į šalto vandens sistemą. Sekančiame etape boileris prijungiamas prie vandens tiekimo sistemos - laksčiomis žarnomis arba metalo-plastiko vamzdžiais.Vandens šildytuvą įpjauti į vandens tiekimo sistemą galima bet kurioje patogioje vietoje. Svarbu nepamiršti, kad boileris turi būti sumontuotas kaip įmanoma arčiau vandens suvartojimo taško tam, kad sumažinti šilumos nuostolius vamzdžiuose.

Dažnai klientai mūsų teiraujasi, ar jiems reikėtų į karšto vandens tiekimo sistemą montuoti išsilietimo indą, kuris papildomai apsaugotų boilerį, talpindamas pašildymo metų boilerio viduje išsiplėtusį vandenį. Mūsų nuomone, išsiplėtimo bakas nereikalingas vandens šildytuvams iki ~160 litrų talpos. Didesnio tūrio boilerių apsaugai rekomenduojame instaliuoti nedidelės talpos išsiplėtimo indus, pvz.  Zilmet Cal-Pro

Sujungus visą sistema, prieš paduodant boileriui el. maitinimą, būtina jį pripildyti vandeniu ir nuorinti visą karšto vandens sistemą. Tai padaryti yra labai paprasta - tereikia atsukti vandens padavimą ir atidaryti karšto vandens čiaupą. Vanduo pripildydamas boilerį išstums orą. Pradėjus vandeniui bėgti iš karšto vandens čiaupo, jį galima uždaryti. Beliko įsitikinti, kad sistema yra sandari ir vanduo niekur nelaša. Jei viskas tvarkoje - galime jungti el. maitinimą ir džiūgautis karštu vandeniu.

Informacijos šaltinis:  www.van2o.lt

Uždara ir atvira šildymo sistema. Skirtumai, privalumai ir trukumai

Bet kurią hidraulinę šildymo sistemą sudaro vamzdžių sistema, šilumos šaltiniai (radiatoriai, šildomos grindys ir pan.) ir šildymo katilas. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, šildymo sistemoje gali būti papildomų mazgų, tokių kaip akumuliacinė talpa, išsiplėtimo indas, kombinuotas/netiesioginio šildymo vandens šildytuvas ir t.t. Dažniausiai naudojamas šilumos nešėjas (arba termofikatas) yra vanduo, bet gali būti ir kitokie skysčiai, vadinami antifrizais.

Šildymo sistemos veikimo principas yra pakankamai paprastas: šilumos nešėjas gauna šilumą iš šildymo katilo ir, cirkuliuodamas šildymo sistemoje, perduoda ją radiatoriams, kurie šildo orą patalpoje.

Visos šildymo sistemos yra skirstomos į du tipus:

• Atvira šildymo sistema, dar dažnai vadinama gravitacine (savitake) šildymo sistema, yra paprasta ir nepriklausoma nuo el. energijos. Bet šituos pranašumus dažniausiai persveria jos didelis trukumų sąrašas: griozdiška, pakankamai brangi, sunkiai realizuojama ir turi žemą naudingumo koeficientą. Atviro tipo sistemoje vandens cirkuliavimas vyksta savaime - natūraliai karštas vanduo kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia. Siekiant užtikrinti laisvą vandens judėjimą atvirose šildymo sistemose yra naudojami stori vamzdžiai, kuriuos pakankamai sudėtinga paslėpti po apdaila ir nesugadinti interjero. Viršutiniame taške montuojamas atviras bakas termofikatui, iš čia ir kyla pavadinimas - atvira šildymo sistema.
• Uždara šildymo sistema yra hermetiška, visi sistemos mazgai apjungti į vientisą sistema, o šilumos nešėjas cirkuliuoja siurblio pagalba. Sistema yra pilnai uždara.

Tendencijos Lietuvos šildymo technologijų rinkoje parodo, kad žmonės vis dažniau renkasi uždaro tipo šildymo sistemas su priverstine termofikato cirkuliacija, įrenginėjant naują bustą arba renovuojant senąjį. Tačiau didžioji dauguma šildymo sistemų Lietuvos kaimo vietovėse vis dar yra atviro tipo.

Atvira šildymo sistema

Atvira šildymo sistema - Schema

Atviros šildymo sistemos veikimo principas pagrįstas termodinamikos dėsniais, kurių dėka pašildytas vanduo kyla viršun, sudarant aukštesnį slėgį prie viršutinio šildymo katilo vandens pajungimo ir mažinant slėgį prie katilo vandens pajungimo apačioje. Vanduo juda pajungta vamzdžių sistema iš didesnio slėgio srities link žemesnio, užtikrinant savaiminį gravitacinį vandens cirkuliavimą. Pašildytas vanduo išsiplečia, todėl yra naudojamas specialus atviras išsiplėtimo bakas, kuriame šildymo sistemos vanduo kontaktuoja su atmosfera.

Pagrindinis atvirų sistemų  šilumos nešėjas yra vanduo. Kadangi sistema nėra hermetiška, karštas vanduo pastoviai garuoja ir jo lygi būtina sekti. Nukritus termofikato lygiui žemiau normos į šildymo sistemą patenka oras ir sutrikdo jos veikimą. Būtent dėl šitos priežasties antifrizai yra naudojami tik ekstra atvejais, kai namas būna nekūrenamas ilgesnį laiką ir egzistuoja užšalimo rizika. Kitaip pilti į sistema ne vandenį, o brangų antifrizą nėra prasmes. Naudojant vandenį, bet nekūrenant patalpų žiema, reikia pilnai jį nuleisti iš šildymo sistemos.

Atvirose šildymo sistemose termofikato cirkuliavimas yra pakankamai lietas, todėl šildymo sistemos vamzdžius reikia šildyti palaipsniui - negalima leisti vandeniui užvirti vamzdyne. Kitaip sistema geriausiu atveju užsiorins, blogiausiu - gali sprogti.

Siekiant užtikrinti tinkamą termofikato cirkuliavimą, šildymo katilą būtina montuoti žemiausiame sistemos taške, o išsiplėtimo baką - aukščiausiame (dažniausiai palėpėje). Atitinkamai, būtina išsiplėtimo baką tinkamai apšiltinti žiemos periodui. Atviroje šildymo sistemoje cirkuliavimo siurblio naudojimas nėra privalomas, tačiau vamzdžių sistemą reiktų išvedžioti minimalizuojant užlenkimų kiekį ir vengiant sujungimo taškų.

Didžiausio skersmens vamzdis pajungiamas prie šildymo katilo išėjimo. Jo skersmuo siekia apie 40mm esant šildomam plotui 50-100m². Šildomo ploto padidinimas atitinkamai reikalauja vamzdyno skersmens didinimo iki 52mm ir daugiau. Taip pat svarbu išlaikyti horizontalių vamzdžių nuolydį apie 0,005%-0,01% nuo aukščiausio taško link šildymo radiatorių, o po to ir link šildymo katilo.

Uždara šildymo sistema

Uždara šildymo sistema - Schema

Uždarose šildymo sistemose šilumos nešėjo cirkuliavimas užtikrina cirkuliacinis siurblys. Vietoj atviro išsiplėtimo bako montuojamas išsiplėtimo indas, užtikrinantis šildymo sistemos hermetiškumą. Tik labai retais atvejais uždarose sistemose naudojama savaiminė gravitacinė cirkuliacija. Bet ir savitosios cirkuliacijos atveju uždara sistema yra pranašesnė už atvirą, nes uždaroje sistemoje nėra vandens išgaravimo, o vamzdžių oksidacija yra žymiai mažesnė.

Naudojant cirkuliacinį siurblį šildymo sistema tampa priklausoma nuo elektros tiekimo. Tai vienintelis nedidelis minusas lyginant su gravitacine sistema, visais kitais atvejais uždara sistema su priverstine termofikato cirkuliacija yra pranašesnė. Cirkuliacinis siurblys leidžia efektyviau šildyti patalpas, suteikia galimybę eksploatuoti papildomus šildymo sistemos elementus (pvz., šildomos grindys, kuriuose savitoji cirkuliacija tiesiog neįmanoma dėl plonų ilgų vamzdžių). Priverstinė termofikacinio vandens cirkuliacija sušildo sistema daug greičiau. Taip pat yra galimybė reguliuoti temperatūrą individualiai kiekviename kambaryje. Naudojant termostatus galima šildyti patalpas tik temperatūrai nukritus žemiau nustatyto lygio.

Informacijos šaltinis:  www.van2o.lt

Energiją taupantys vandens šildytuvai. Ariston ECO funkcijos veikimo principai

Nuo 2009 metų Ariston sėkmingai prekiauja visame pasaulyje energiją taupančius vandens šildytuvais. Lietuvoje pastaruoju metu yra labai populiarūs elektriniai boileriai Ariston PRO ECO ir Ariston VELIS. Per porą metų VELIS ir PRO ECO boilerių modeliai užsitarnavo didelį pripažinimą tarp Lietuvos vartotojų. Be to pasitikėjimo prideda ir įspūdingas net  7 metų garantijos laikotarpis boilerio bakui. Na o novatoriškos technologijos leidžia sutaupyti iki 20% boilerio suvartojamos energijos, kas yra ypatingai svarbu augant elektros energijos kainom.

Ištrauka iš Ariston 2012 m. produktų katalogo:

ECO funkcija: ECO yra programa, kuri siekia maksimaliai sutaupyti energiją įsimindama vartotojo naudojimosi įpročius. Ji ypač optimizuoja karšto vandens paruošimą ir sumažina energijos sąnaudas. Dėl savo išmaniosios sistemos ECO programa įsimena vartotojo įpročius, laikas nuo laiko įrašydama į elektroninę kortelę kada ir kiek buvo sunaudota karšto vandens. Tuomet karštas vanduo bus paruoštas tokiu kiekiu ir tokiu laiku, kokio vartotojui paprastai reikia. Siekiant užtikrinti, kad tam tikrais nenumatytais atvejais visuomet būtų karšto vandens, ECO programa visuomet palaiko minimalią 45°C vandens temperatūrą, kad visuomet būtų užtikrintas tam tikro kiekio karšto vandens tiekimas. Tokiu būdu ECO programa leidžia sutaupyti iki 10% elektros energijos.

Programavimo funkcija: Pagal vartotojo poreikius yra įmanoma užprogramuoti karšto vandens paruošimą labai įvairiai. Programavimo funkcija leidžia vartotojui turėti karštą vandenį tiksliai tada, kai jam to reikia. Vartotojui tereikia nuspręsti, kada jam reikia karšto vandens, ir įranga pati paskaičiuoja laiką, kada reikia pradėti šildyti vandenį, kad vartotojo nustatytu laiku šildytuvas būtų pilnas paruošto naudoti karšto vandens. Įranga „atsimena“, kada laikas į dušą, todėl ji gali sumažinti elektros energijos sunaudojimą 10% (-10% energijos suvartojimo).

Kartu naudojant naująją ECO funkciją ir ir programavimą, naujieji mūsų gaminiai gali sutaupyti iki 20% energijos, palyginus su įprastiniais vandens šildytuvais (boileriais). Naudojant abi technologijas kartu, jų nauda taip pat padvigubėja. Naujieji vandens šildytuvai (boileriai) yra užprogramuoti taupyti energiją ir pinigus.

Daugiau informacijos:
www.aristonbaltic.com
www.van2o.lt

Momentiniai vandens šildytuvai. Bendra informacija.

Momentiniai (greitaeigiai) vandens šildytuvai kaitina vandenį per laiką, kol jis keliauja pro šildytuvo kaitinimo vamzdį. Tokie vandens šildytuvai neturi kaupiamosios talpos vandeniui, vanduo šildomas tik vartojimo momentų, kol keliauja pro šildytuvą.

Dėl savo veikimo principo, momentiniai vandens šildytuvai turi žymiai didesnį galingumą nei tūriniai vandens šildytuvai. Norint išsiplauti po dušu reikalingas 6 – 8 kW galingumo boileris, o pilnaverčiam gyvenamojo namo aprūpinimui karštu vandeniu reikėtu 15 -25 kW galios vandens šildytuvo. Įdomiausia, kad aukštesnis galingumas visiškai nereiškia aukštesnių elektros energijos sąnaudų. Momentinis vandens šildytuvas veikia tik labai trumpą laiko tarpą vandens vartojimo momentu,  tokiam boileriui nereikia šildyti viso bako vandens ir palaikyti pastovios vandens temperatūros.

Momentinis vandens šildytuvas - Schema

1  -  Išorinis korpusas

2  -  Kaitinimo vamzdis

3  -  Valdymo blokas (kontaktorius)

4  -  Diferencinis slėgio reguliatorius

5  -  Šalto vandens įvadas

6  -  Karšto vandens išėjimas

Visi momentiniai vandens šildytuvai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:

  

Beslėginiai momentiniai vandens šildytuvai gamykloje komplektuojami maišytuvu su čiauptu arba dušu (arba viskuo iškart).  Esmė tame, kad tokie vandens šildytuvai aprūpina karštu vandeniu tik vieną tašką ir nėra galimybės jų prijungti prie namų karšto vandens tiekimo sistemos. Kita vertus beslėginius vandens šildytuvus labai patogu ir paprasta naudoti virtuvėje, dirbtuvėse arba vasarnamyje – puikus sprendimas dušui ir rankų/indų plovimui.

Slėginiai momentiniai vandens šildytuvai neturi jokių maišytuvų, juose numatytos tik vandens įėjimo ir išėjimo vietos.  Slėginis momentinis vandens šildytuvas tiesiog „įpjaunamas“ į karšto vandens vamzdį ir aprūpina karštu vandenių visą namą. Tokie vandens šildytuvai įsijungia ir atsijungia automatiškai, reaguodami į vandens tekėjimą.

Nepaisant to, kad slėginiai vandens šildytuvai gali puikiai funkcionuoti su paprastais bet kurios konstrukcijos maišytuvais, vis dėl to rekomenduojama naudoti dviejų ventilių vandens maišytuvus, t.y. maišytuvus su atskiru karšto ir šalto vandens reguliavimu.  Tokiu būdu taupoma elektros energija (nėra šalto vandens primaišymo, o reiškias nėra ir nepagristo šildymo) ir išvengiama pernelyg žemo vandens srauto per vandens šildytuvą (per boilerį praeina visas vandens srautas, o ne jo dalys). Naudojant šiais laikais labai paplitusius ir populiarius vienos svirties vandens maišytuvus visada egzistuoja, nors ir nedidelė, šalto vandens injekcija į bendrą vandens srautą. Tokiu atveju momentinis vandens šildytuvas nėra išnaudojamas maksimaliai efektyviai ir atitinkamai padidėja elektros sąnaudos.

Momentiniai vandens šildytuvai su hidrauliniu valdymu (pvz. Kospel Luxus serija) paprastai turi kelias galingumo pakopas, kurias galima perjungti rankiniu būdu. Temperatūros reguliavimas kiekvienoje pakopoje vyksta keičiant per boilerį pratekančio vandens srautą. 

Modeliai su elektroniniu valdymu (pvz. Kospel Bonus serija) turi termoreguliatorių, keičiantį kaitinimo galingumą priklausomai nuo vandens srauto ir įėjimo šalto vandens temperatūros. Jei srautas pernelyg didelis ir boilerio galingumo nepakanka pakaitinti iki nustatytos temperatūros, kai kurie vandens šildytuvų modeliai tiesiog dirba pilnu galingumu ir, priklausomai nuo modelio, pranešą realią išėjimo šilto vandens temperatūrą. Kiti vandens šildytuvai su elektroniniu valdymu apriboja vandens srautą iki tokio, kad galėtų išėjime gauti nustatytą temperatūrą (toks variantas dažniausiai prieinamas tik trijų fazių momentinių vandens šildytuvų modeliuose).

Momentinių vandens šildytuvų kaitinimo elementai įsijungia gavus signalą iš vandens srauto daviklio (t.y. kai vanduo pradeda tekėti per kaitinimo vamzdį) ir temperatūros daviklio (kai pratekančio vandens temperatūra yra žemesnė nei nustatyta išėjimo T). Kaitinimo elementas išsijungia iškart, nustojus vandeniui tekėti per šildytuvą arba perkaitinimo atveju.

Momentiniai (greitaeigiai) vandens šildytuvai gaminami dviejų pajungimo prie tinklo variantu: modeliai pajungimui į vienfazį 220 V tinklą ir modeliai pajungimui į trijų fazių 380V tinklą. Dėl elektros linijos galingumo apribojimų, vienfaziai modeliai paprastai siekia galingumą iki 8 kW. Trijų fazių vandens šildytuvų modeliai yra galingesni – nuo 6 iki 30 kW.

Tinkamo tūrinio vandens šildytuvo talpos apskaičiavimai

Galingumas vienam karšto vandens taškui, kW	Momentinio vandens šildytuvo paskirtis
4 - 6	Rankų, indų plovimas
12 - 15	Dušas
10 - 18	Kriauklė ir Dušas
18 - 35	Vonia, viso namo autonominis aprūpinimas karštu vandeniu

Privalumai

• Galimybė gauti neribotą karšto vandens kiekį be išankstinio pašildymo.
• Kompaktiškumas.
• Žemi energijos nuostoliai, ekonomiškumas, nes nereikia pastoviai palaikyti šilto vandens rezervo.
• Nėra baterijų (tame tarpe ir Lietuvoje paplitusios Legionella bakterijos) vystymosi ir geriamojo vandens savybių praradimo rizikos, nes šildomas tik šviežias pratekantis vanduo.

Trūkumai

• Karšto vandens pastovios temperatūros palaikymo sudėtingumai. Problema pilnai išspręsta tik momentiniuose vandens šildytuvuose su elektroniniu valdymu.
• Nėra „karšto starto“ galimybės – kaitinimo elementui prisireikia kelių sekundžių įkaisti, tą laiką iš krano bėgs šaltas vanduo.
• Būtinybė palaikyti pakankamai didelį vandens srautą, reikalinga įrenginio veikimui. Griežti reikalavimai minimaliam vandentiekio slėgiui įėjime.
• Aukštos pikinės elektros energijos sąnaudos. Atitinkamai papildomi sudėtingumai montavimo momentu – atskiro jėgos kabelio tiesimas, leidimų gavimas ir pan.
• Ribotas galingumas ir atitinkamai karšto vandens srautas vienfaziams modeliams. Dėl aukštu reikalavimų elektros instaliacijai sunkiai tinka butams ir seniems pastatams.

Informacijos šaltinis:  www.van2o.lt